...

Damonas ramiai sėdėjo svetainėje ir gerdamas viskį maigė televizoriaus pultelį. Sustodamas prie žinių kanalų ,ypač ties kriminalais,nes buvo įdomu,kokios naujienos ar koks Sailas,ko neiškrėtė,ką girdėti apie Klauso darbelius. Vaikinas taip pat dirsčiojo į laikrodį,galvodamas,kur pasidėjo Jeremis su jo kostiumais,ir kodėl neskambina Elena,jei taip toliau,jis tuoj pat sės už vairo ir lėks į koledžą

Privažiavusi su automobiliu prie Salvatorių namo, Elena kelias minutes ramiai pasėdėjo automobilyje klausydamasi visų garsų esančiu name. Išgirdusi skleidžiamus televizoriaus garsus išlipo iš automobilio ir priėjo prie namo durų, galvodama kas šiuo metu gali būti namuose. Kadangi paskutiniu metu Elena čia gyveno ( iki tol kol neišvyko į koledžą ) turėjo ir namo raktą kurį ir dabar turi su savimi, todėl atsirakinusi duris įėjo į vidų. Šį namą pati Elena pažinojo daug geriau negu savuosius kuriuose gyveno aštuoniolika savo gyvenimo metų ir kuriuos pati supanikavus ir iš sielvarto sudegino iki pamatų.
Kadangi namo viduje buvo šilta, nusirengė striukę ir pasikabino ant pakabos. Iš lėto ir šiek tiek dvejodama, kad ten bus ne Damonas o dar kas nors kurio šiuo metu nenorėtų matyti akys pati Elena, perėjo per nedidelį namo kolidorių sustojo prie plačių svetainės laiptelių ir žvelgė į žmogų kurio nematė be proto ilgą laiką ir kurio labai pasiilgus. Merginos mintys visiškai susipainiojo, pilve pradėjo skaidyti mažiausiai milijonas drugeliu, o širdis bet kurią minute pasirodė iššoks iš krūtinės. Net pati Elena nepajuto kaip veide atsirado šilta šypsena.

Damonas mašinos garso neišgirdo,tik dėlto,kad buvo paskendęs mintyse.tačiau atsirakinus durims jis atsibudo iš savo transo ir įtempė klausą. Garsas buvo moteriškų batų,o tai reiškė vieną jei Damonas neklysta,o jis niekada neklysta,tai Elena. Nudžiugęs vaikinas padėjo viskį ant stalo ir pašoko iš krėslo,bet vis dar delsė. Jis girdėjo,kaip žingsniai artėjo,o kai išvydo Eleną jis nusišypsojo ir vampyrišku greičiu orišokęs prie jos stipriai apkabino
-Pasiilgau tavęs ,jau žadėjau lėkti į koledžą
pasakė vaikinas ir prispaudęs merginą prie sienos ėmė karštai bučiuoti.Vaikinas buvo įsiilgęs jo artumo,glamonių bučinių. Dabar jis jos jau nebepaliks ir Elena liks šiąnakt su juo. Antraip šitas katinas supyks,o kai supyksta Damonas gero nelauk,bei ruoškis remontui,ir langų keitimui.

Vos tik išvydus Damoną, Elenos nuotaika visuomet pagerėdavo ir tuo metu visuomet užmiršdavo savo problemas ir visus kitus rūpesčius, kurių pas Eleną paskutiniu metu buvo labai daug. O tik išvydus Damono akis ir nuostabią šypsena, kuri Elena tiesiog šildė iš vidaus, visos mintys iš karto dingdavo ir nebesugebėdavo apie nieką galvoti išskyrus jį jo bučinius ir prisilietimus. Vaikinui pribėgus prie jos ir ją stipriai apkabinus ir prirėmus prie sienos, Elena paprasčiausiai šiltai nusišypsojo ir tyliai sukikeno. Žinoma, Elenai tokios Damono reakcijos ir reikėjo tikėtis, ypač kai jiedu nesimatė jau pakankamai ilgą laiką. O šį savo katiną, Elena pažino geriau negu kas nors kitas. Užkėlusi rankas vaikinui ant pečių prisitraukė arčiau. Šiuo metu Elena nenorėjo visiškai nieko, tik jausti šalia savęs šiltą ir tvirtą jo kūną, bučinius ir prisilietimus kurių buvo be proto pasiilgusi.
-Kaip matai nebereikės. Grįžau čia ir kol kad planuoju ilgam pasilikti. Nebent tau pačiam imsiu atsibosti.- galop tarė po kelių minučių tylos, vos atsitraukusi nuo Damono ir pažvelgus į pasiilgtas ir gilias jo akis.- Aš tavęs taip pat pasiilgau. Labiau negu gali įsivaizduoti.- tarė prisitraukusi Damoną vėl šalia savęs.
Elenos rankos ėmė slysti vaikino krūtine ir ėmė atseginėti vaikino marškinius. Atsegusi, nutraukė juos nuo vaikino ir numetė kažkur ant žemės.

(bandysiu ilgą,ką moku tik šiandien nelabai rašos)
Damonas,kai įsimylėjo Eleną labai pasikeitė,tapo romantiškesnis,švelnesnis,nebe toks cinikas ir savanaudis,kaip ankščiau.Jam ėmė rūpėti,ne tik jis pats bet ir aplinkiniai ,jo žmogiškumas veikė visu šimtu procentu.
Dienos be Elenos,jam būdavo košmaras praktiškai tapati rutina, atsikelia pavalgo,sukontroliuoja Jeremi,Stefaną.Tada pažiūri teliką ,paskaito laikrasčius,ir aišku pastoviai sms ir skambučiai Elenai.Gerai,kad nemokamai su ja turi planą,kitaip tūkstančiai eitų sąskaitos už telefoną. Vėliau vėl valgydavo, namų ruoša,vėl patikrinimas,viskis. Na dar kartais į Grili pasižmonėti nueidavo,ar blogiukam subines paspardydavo daugiau nieko naujo. O vakare prie skaipo su Elena,bei vaizdo skambučiai lovoj ,per telefoną ir taip kasdien. Nebent į parduotuves maisto.
Kai grįždavo Elena jis visas spinduliuodavo iš laimės ir norėdavo verst kalnus, nebepaleisti jos iš glėbio,bučiuoti,saugoti lepinti.Jam Elena buvo visas pasaulis.Dėl jos jis buvo pasirengęs įsipareigoti visam likusiam gyvenimui.
Jausdamas jos rankas ant savo pečių vaikinas dar labiau įsiaudrino, jį užplūdo dar didesnė aistra ir adrenalinas,jis troško jos dabar ir čia, tad nuplėšė jos marškinėlius,kurie jam vistiek nepatiko,tad nematė reikalo saugoti,ir nusviedė nežinia ,kurir ėmė aistringai bučiuoti jos kaklą slinkdamas krūtinės link,o rankomis lietė jos nugarą ir slinko jomis link užpakaliuko
-rimtai pažadi?
paklausė per bučinius ir suėmęs už užpakaliuko kilstelėjo merginą,kad ši apsivytų kojomis jo liemenį.
-Man tu niekada netasibosi, turiu tiek veiklos su tavimi, eisim pirkti,eglutės zaislų../..
Bučiavo ją kalbėdamas
- nepaleisiu tavęs, tai bus mūsų tobulos,kalėdos
netekęs marškinių is atsegė ir numetė jos liemenėlę ir vampyrišku greičiu su mergina atsidūrė ant sofos
- aš tavęs labiau,ėjau iš proto,kai nebuvo šale tavęs,n kartų sėdau į mašiną ir vos nelėkaiu pas tave.
pasakė imdamas bučiuoti jos kaklą ,krūtinę,ir rankomis lietė jos pečius rankas